ŠV. MARTYNAS. IR JO ŽĄSYS Kai legendos atgyja.

Derlius jau surinktas. Dienos trumpėja. Vakare vis daugiau langų šviečia iš vidaus. Ir tada ateina Šv. Martynas. Su žibintais. Su žąsimis. Su dar viena proga susitikti. Ši tradicija Klaipėdoje gyva dar nuo Mažosios Lietuvos laikų. Vienam rudens vakarui ji vėl suburia miestą – per maistą, muziką, istorijas ir šviesą, kuri rudens tamsoje tampa dar labiau matoma.

Kurdama šį identitetą ieškojau ne liaudies ornamentų. Ieškojau būdo, kaip jų kalba galėtų skambėti šiandien. Todėl visa vizualinė kryptis gimė iš etnografinių ženklų – saulės, lietaus ir žemės. Ne kaip tiesioginių citatų, o kaip šiuolaikinės grafinės sistemos, išlaikančios jų ritmą ir simboliką. Žąsis čia taip pat netapo iliustracija. Ji virto ženklu. Šv. Martyno legendos nešėja, subtiliai įausta į visą identitetą ir kviečianti tradiciją pamatyti naujai. Vieną vakarą. Kasmet.